Spąstai pėstiesiems – tamsiose perėjose


Naujienos data: 2012-05-01

Kas dešimtas Lietuvoje tamsiuoju paros metu avarijoje žuvęs žmogus buvo pėsčiasis, partrenktas pėsčiųjų perėjoje.

Ar jos saugios Prisipažinsiu, praėjusią savaitę nepraleidau dviejų žmonių, einančių per perėją. Net nestabtelėjau, nes jų nemačiau. Buvo pavakarys, prietema ir bjauri dulksna, o jie perėjose išniro tarsi šešėliai iš niekur, kai nebeliko laiko nuspausti stabdžių pedalo. Perėjos buvo tarsi panirusios į tamsą tarp mirguliuojančių automobilių šviesų ir gatvių žibintų. Žibintai apšvietė gatvę, bet tik ne pėsčiųjų perėją. Nė vienas pėsčiasis neturėjo atšvaito. Džiaugiuosi, kad aš jų nekliudžiau, nes šiemet būčiau buvęs vienas iš šimto vairuotojų, perėjose tamsiuoju paros metu partrenkusių žmogų. Lietuvos generaliniam prokurorui Dariui Valiui nepasisekė. Nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje Vilniuje, Ateities gatvėje, jis kliudė moterį ir ją sužeidė. Pažeidėjas atsipirko 500 litų bauda ir tvirtino neviršijęs greičio, o matomumas buvęs prastas. Į perspėjimus nereaguoja. Perėja, kurioje D.Valys partrenkė žmogų, seniai kelia nerimą eismo saugumo specialistams.

„Ši pėsčiųjų perėja netoli mano namų. Savo vaikams per ją vaikščioti neleidžiu, nes ji yra įrengta taip, kad joje nuolat įvyksta kokia nors avarija. Pats skambinau į savivaldybę du kartus, bet niekas nereagavo. Tokių perėjų Vilniuje yra ne viena, jas vadinu žmonių užmušinėjimu. Visiška nesąmonė įrengti nereguliuojamą perėją tokiose gatvėse, kuriose yra keturios eismo juostos. Tokia situacija yra ne vienoje ir ne dviejose perėjose, prie kurių neįrengtas šviesoforas”, – stebėjosi transporto, saugaus eismo specialistas Vigilijus Sadauskas.

„Kelių policijos pareigūnai apšvietimo stulpų nestato ir perėjų neįrengia, tai ne mūsų pareiga. Miestuose tai yra savivaldybės daržas. Mes galime paraginti, bet kas iš to? Vilnius neturi avaringiausių vietų žemėlapio. Tada neaišku, pagal ką pasirenkami prioritetai, kurias gatves tvarkyti, kur statyti šviesoforus. Viskas daroma intuityviai, apgraibomis. Mes net nedalyvaujame miesto saugaus eismo komisijos darbe. Pavyzdžiui, tokios perėjos, kuriose žmogui reikia pereiti keturias, o kartais net ir šešias eismo juostas, – absurdas. Vilniuje esu matęs tiktai vieną perėją, kuri normaliai apšviesta”, – aiškino Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.

Pėstieji žūsta perėjose

Lapkritis yra avaringiausias metų mėnuo.

Per jį žūsta daugiausia žmonių. Tai lemia pasikeitusios ir labai suprastėjusios sąlygos – vis anksčiau sutemsta, neretai tvyro rūkas, dulksna, važiuojamoji dalis būna šlapia, o žmonės neatsargūs. Ir nors šalyje labai daug kalbama apie eismo saugumą, labiausiai rūpinamasi pažaboti nedrausmingus vairuotojus – įrengiamos greitį apribojančios salelės, taip pat greičio matuokliai, žiedinės sankryžos.

Šiemet kas dešimta avarijose tamsiuoju paros metu žuvusi auka buvo pėsčiasis, ėjęs per pėsčiųjų perėją. Iš viso pėstieji sudaro pusę visų žuvusiųjų ir trečdalį sužeistųjų avarijose, kurios įvyksta tamsiuoju paros metu.

Kad ir kaip būtų, pigiausia priemonė nuo tamsiuoju paros metu tykančių pavojų – atšvaitas. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, dėl pėsčiųjų kaltės keliuose įvyko perpus mažiau nelaimių ir tam įtakos turėjo gyventojams išdalyti tūkstančiai atšvaitų bei informacinės kampanijos.

Tačiau neatidūs vairuotojai tuo pačiu laikotarpiu tamsiuoju paros metu partrenkė 10 proc. daugiau, o mirtinai sužalojo net ketvirtadaliu daugiau pėsčiųjų. Statistika tik blogėja. Nusprendė apšviesti „Panevėžyje buvo kelios perėjos, kurios kėlė labai daug rūpesčių. Nusprendėme jose įdiegti papildomų saugumo priemonių. Iš pradžių sumontavome vadinamąsias katės akis – švieseles, žyminčias perėjos kontūrą. Iš pradžių tai pateisino lūkesčius – vairuotojai stabtelėdavo prieš netikėtą kliūtį. Bet tuomet kilo grėsmė vairuotojams.

Galiausiai penkiose perėjose įrengėme koncentruotą apšvietimą. Prie perėjų įrengti žibintai, skleidžiantys ryškesnę kitos spalvos – baltos šviesą. Be to, jų spindulys sukoncentruotas tik į perėją. Tai pasiteisino”, – aiškino Tomas Smulka, Panevėžio savivaldybės saugaus eismo komisijos narys ir bendrovės „Eismo valdymo sistemos” vadovas. Tokioje apšviestoje perėjoje vairuotojui lengviau pastebėti net ir netikėtai į ją įžengusius pėsčiuosius. Perėjose įrengtas apšvietimas pasiteisino, todėl Panevėžyje papildomai įrengtas apšvietimas dviejose perėjose. Jose žibintai maitinami saulės energija ir iš vėjo jėgainių. Netrukus planuojama įrengti dar porą tokių perėjų, o kitąmet papildomai apšviesti dar penkias. „Tose apšviestose perėjose avarijų per pastaruosius kelerius metus nebuvo. Tik vienoje jų neseniai partrenktas žmogus, bet ten akivaizdžiai vairuotojas elgėsi chuliganiškai”, – sakė T.Smulka. Įrengti apšvietimą perėjose kainuoja nuo 10 iki 20 tūkstančių litų. Tiek kainuoja pastatyti dvi žibintų atramas, sumontuoti koncentruotos šviesos žibintus ir nutiesti kabelį iki gatvės apšvietimo elektros tinklo.

Vers nešioti atšvaitus

Pastaruoju metu pėsčiųjų saugumui perėjose Europoje skiriama labai daug dėmesio. Išskirtinė atrodo netgi Lenkija, šiuo metu rekonstruojanti visą savo kelių tinklą. Ten apšviečiamos perėjos ir diegiamos kitos priemonės, didinančios saugumą. „Be pėsčiųjų perėjų, yra ir daugiau problemų. Norėtume, kad kelkraščiai būtų geriau apšviesti ir savivaldybės netaupytų gatvių apšvietimo sąskaita. Vieša paslaptis, kad kai kuriuose miestuose, nors ir šviečia visi žibintai, naudojamos mažesnės galios lemputės.

Atsižvelgdami į susidariusią situaciją Susisiekimo ministerijai jau siūlome, kad atšvaitus pėstieji tamsiuoju paros metu privalėtų nešioti visur. Dabar šis reikalavimas taikomas tik neapšviestuose kelio ruožuose. Tai reikštų, kad tamsoje su atšvaitais turėtų vaikščioti ir visi miestų gyventojai”, – sakė G.Aliksandravičius.

Perėjose trūksta apšvietimo žibintų Petras Kavaliauskas Panevėžietis

„Kas kartą važiuodamas tamsiuoju paros metu per Panevėžį rizikuoji partrenkti kokį pėsčiąjį, drąsiai išėjusį į gatvę. Žmogus įsikalęs į galvą, kad jį, einantį per pėsčiųjų perėją, vairuotojai privalo praleisti. Tačiau nesupranta, kad tamsoje jis tampa nematomas, ypač tuomet, kai eina apsivilkęs tamsiais rūbais, be atšvaitų. Dabar anksti temsta, todėl vakarinis automobilių srautas juda jau tamsoje. Vairuotojus akina priešais atvažiuojančių automobilių žibintų šviesos, atsispindinčios nuo drėgno asfalto, o jei dar lyja, matomumas gatvėse tiesiog tragiškas. Padėtis pasikeistų, jei gatvėse degtų daugiau apšvietimo žibintų, bet taupant lėšas ne visi jie įjungiami. Todėl labai gerai, kad mieste atsiranda vis daugiau ryškiai apšviestų pėsčiųjų perėjų – jomis einantys žmonės iš tiesų geriau matomi nei įprastose perėjose. Jose žmonių figūros itin ryškiai apšviečiamos. O ir pati šviesi, iš tolo matoma perėja nevalingai priverčia vairuotojus pristabdyti. Kadangi geriau matyti ir šaligatvis palei važiuojamąją kelio dalį, mažiau rizikos, kad nepamatysi iš tamsos tiesiai į gatvę išnirusio kokio pėsčiojo ar dviratininko.”

Saulius Jarmalis ("Lietuvos rytas")
Pasidalink: